Rise: šiuo metu geriausi Lietuvos sušiai
Pradėsiu nuo deklaruojamo interesų konflikto. Šefas Egidijus Lapinskas ir somelje Arminas Darasevičius yra mano draugai. Aš esu rašęs apie kitus du jų restoranus, „Time“ ir „Dine“, pirmasis kurių buvo...
View ArticleThe Owls: norėjau būti sužavėtas, bet man nepavyko
Daugelis restoranų žino, kad mane lengva sužavėti. Pirmas būdas – geri Benedikto kiaušiniai pusryčiams. Visada gera pradžia. Antrasis būdas – gerai padaryta japonų virtuvė (pavyksta labai nedaugeliui,...
View ArticleSorrentino: naujasis Neapolio restoranas daugiau pasako apie mus, negu apie...
Tai bus prisiminimų laikas, jeigu leisite. Jeigu neleisite, koks skirtumas. Čia aš rašytojas, o ne jūs. Kažkada Lietuva buvo toks kraštas, kur italų maistas buvo pats savaime egzotinis maistas, ir...
View ArticlePizza di Ascari: nerealios picos iš vagonėlio
Nežinau kaip jūs, o aš vis prisimenu, kad mano rašoma restoranų kritika iš „Laukinių Žąsų“ debiutavo 2015 metais portale DELFI straipsniu apie Garliavos kebabų kioską. Ligi šiol didžiuojuosi ir...
View ArticleCuba Studija: maistas požeminiame bare Ogmios Mieste
Aš kažkada buvau labai jaunas, ir man patikdavo naktimis valgyti ir gerti, ir nebuvau matęs pasaulio, ir man atrodė, kad tai, kas yra Vilniuje, buvo nuostabiausias dalykas. Tais laikais mano...
View Article39 Paralelė: „Ši sriuba turi kainuoti 38 eurus, ne 3,80“
Kad ir koks būčiau kuklus, turiu pripažinti, kad daugelyje Vilniaus (o ir likusios Lietuvos) restoranų esu laukiamas, net jei kartais ir su nerimu (kas žino, ką aš parašysiu). Savičiaus gatvė...
View ArticlePagaliau radau sau elitinį sporto klubą
Tie iš jūsų, kas kartkartėm paskaito mano straipsnius, žino, kad aš esu buvęs ne viename sporto klube, nes vertinti visokius dalykus (ne tik restoranus) yra mano mėgiamas užsiėmimas. Keisčiausia, kad...
View ArticleAchtamar, proletarinis Kaukazo restoranas Vilniuje
Į šį restoraną mane seniai kvietė nueiti žmonės, išmanantys nostalgiškas vietas, kuriose svajojama apie šiltą sovietinę praeitį. Kelerius metus išsisukinėjau, nes nemačiau priežasties. Pirmiausia, jei...
View ArticleBelgai: naujas bandymas padaryti belgišką restoraną įtikino
Gal jau esu pasakojęs apie tokį savo draugą Vytautą, kuris mane paprotino apie dienos pietus restorane, kuriame nėra dienos pietų, ir yra tik didkepsniai, kainuojantys nuo keturiasdešimties eurų. Sako,...
View ArticleEuropos Parkas: pasiklydę miškuose, daugiau nei viena prasme
Vieną dieną norėjome nuvažiuoti kažką išbandyti valgomo už Vilniaus ribų, bet taip, kad ne per toli būtų (degalai automobiliui nėra nemokami, suprantate). Nes kiek jau galima valgyti ponų restoranuose,...
View ArticleVilla Maiella: Negalėjau išeiti, norėjau ten gyventi
Tiksliau, ne visai koldūnus, o raviolius, tačiau apie tai dar papasakosiu. „Michelin“ žvaigždučių neturi nė vienas Lietuvos restoranas, ir dar nežinia, ar greitai gaus. Norėčiau, kad gautų – nes...
View ArticleOžiukas Arūnas yra UŽKALNIO žurnalas
Kebabinės Gedimino pr. nuotrauka vakar Užkalnio feisbuke buvo ne šiaip sau. Ten kebabus suka Arūnas Ožis, geros širdies marozėlis iš Naujosios Vilnios, kurio portretai jau visame internete, ir jau...
View ArticleMao: neblogai, kaip prekybos centre. Daug žąsų.
Pripažinkim, šio restorano anketiniai duomenys nebuvo panašūs į tai, kad restoranui galėtų pasisekti tikrinimo vizitas. Kinų virtuvė – vienas minusas (o kadangi dar ir skelbiasi visos Azijos restoranu,...
View ArticleHoly Donut: nuodėmės ir šėtono balsas
„Šventa spurga“, taip iš anglų kalbos verčiamas šis pavadinimas. O gal „šventoji spurga“? Nežinau, man atrodo, čia įvardžiuotinė forma nėra privaloma. „Holy Donut“ sostinės Vokiečių gatvėje jau seniai...
View ArticleBlue Lotus: sakė, nueik. Nu ir nuėjau. Ir gerai.
Maisto apžvalgų profesionalų pasaulyje yra dvitaisyklės. Pirmoji: sostinės Totorių gatvėje nieko ypač gero nebūna, geriausiu atveju, vidutiniški restoranai. Lyg ir pats miesto centras, tačiau...
View ArticleNerija. Nida nuėjo priekin, o jie pasiliko ten, kur buvę
Visi mes nuo kažko pradedame, ir mano, kaip įtakingiausio ir labiausiai skaitomo restoranų kritiko karjera, irgi nuo kažko turėjo prasidėti. „Laukinės Žąsys“ užgimė Nidoje prieš šešerius metus, ir iš...
View ArticleLeja Panevėžyje. Arba Šiauliuose. Koks skirtumas?
Nesu didelis Lietuvos žinovas, turiu pripažinti. Gimęs Kaune, užaugęs Vilniuje, žinojau Klaipėdą ir dar Dzūkiją, ir viskas. Daugiau keliauti po Lietuva pradėjau tada, kai pradėjau leisti knygas,...
View ArticleRamenas ir Pagaliukai uždėjo seilinuką ir pakvietė šliurpčioti
„Nežaisk su maistu“, „nevalgyk kaip paršelis“, „pažiūrėk, kaip tu valgai, nuimk alkūnes nuo stalo“, „nesiurbk“, „nečepsėk“ – vaikai girdi šitą nuolatos, nes kol jie pavirsta gražiais, kultūringais...
View ArticleBangomūša, visa Lietuva marių vandens lašelyje
Kai artėja Vėlinės ir visi perka kapų žvakes (rūpestingieji jau nusipirko) ir galvoja apie amžinybę, yra gražu ir sveika pradėti daryti išvadas: ką pamatėme per metus, ką sužinojome, ką sugalvojome,...
View ArticlePakalnutė, mylimiausias tautos restoranas
Ši apžvalga nebus tokia, kaip visos apžvalgos. Pirmiausia, tai pirmasis kartas, kai rašau apie restoraną, kur pavalgiau nemokamai. Jie nepaėmė iš mūsų pinigų. Apie tai vėliau. Antra, tai restoranas,...
View Article