Pripažinkim, šio restorano anketiniai duomenys nebuvo panašūs į tai, kad restoranui galėtų pasisekti tikrinimo vizitas. Kinų virtuvė – vienas minusas (o kadangi dar ir skelbiasi visos Azijos restoranu, turbūt ir dar vienas, nes tas universalumas dar niekam nepadėjo). Kinų virtuvei Lietuvoje nesiseka, ir niekada nesisekė, nuo tų laikų, kai ji čia atsirado prieš ketvirtį amžiaus. Atėjusi į Lietuvą per Rusiją, ji taip ir liko kaloringu, daug angliavandenių turinčiu pigiu maistu, kur daug cukraus, krakmolo ir viskas dažnai gruzdinama aliejuje. Ta virtuvė taip ir liko gyventi blokinių namų rajonuose, su neįsivaizduojamai banaliais pavadinimais – „Geltona upė“, „Trys drakonai“, „Auksinis tigras“, ir kreivais raudonais žibintai gatvėse. Dar pridėkime lietuvių liguistą pomėgį neteisingai derinamam vynui (pusiau saldus raudonas gruziniškas prie krevečių – lietuviškas hibridas pavadinimu „vis tiek viskas susimaišys skrandyje“), ir turėsim blogiausią lietuviško kinų restorano pavyzdį. Antrasis minusas – pavadinimas. Mao? Tikrai? Pavadinti restoraną kruvino kinų pamišėlio Mao Dzedongo garbei? Mao buvo garsiausias ilgametis radonosios Kinijos vadas, atsakingas už visokias beprotybes, nuo „Didžiojo šuolio“, skirto ekonomikos reformai, bet sukėlusiam badą ir milijonams atnešusiam mirtį, iki „Kultūrinės revoliucijos“, kovojusios su mokslu ir švietimu, ir taip pat atnešusios Kinijai koncentracijos stovyklas ir mirtis. Kaip jums patiktų dešrelių ir raugintų kopūstų seklyčia „Hitleris“? O gal […]
↧