Nereikia skųstis, kad žiema neišeina. Nereikia net galvoti apie tai, prieš kiek laiko jau buvo Užgavėnės ir žiema turėjo bėgti iš kiemo.
Reikia imtis priemonių, ir mano šeima ėmėsi.
1. Pavasarinė striukė;
2. Pavasariniai batai plonesniu padu (nebe auliniai žieminiai, kuriems reikia ilgiausių šniūrų);
3. Savaitgalis be sniego, arba bent jau su sumažintu sniego kiekiu.
Čia Palangos parke bus veisiami pingvinaiTai nuvažiavome į Palangą, ir ten tikrai sniego beveik nėra, išskyrus geroką pliurzę botanikos parke (a.k.a. Palangos parke), ir dar ten tebėra užšalęs prūdas, kuriame jau kitą vasarą bus galima lesinti pingvinus, jeigu viskas su „klimato atšilimu“ bus toliau taip, kaip eina dabar. Pingvinų pulką žada atvežti turtingi rėmėjai, kurių etiniais sumetimais negaliu minėti.
Susiruošusioje kurortiniam sezonui šalies zdravnicoje radome maždaug tai, ko ir turėjome tikėtis (kulinarinės apžvalgos iš Palangos ir Klaipėdos bus atskirai Laukinėse Žąsyse), ir gero ir nelabai. Pirmiausia pradėkim gal nuo gero, paskui pereikim prie nelabai gero ir grįžkim prie gero vėl. Tokia šiandien bus dinamika.
Arvydo Sabonio ir Ingridos Sabonienės viešbutis Pušų Paunksnėje, kuris yra mano šeimos pasirinkimas jau daugelį metų, yra pilnas žmonių net ir ne sezono metu, ir ten didžiuliai remonto darbai: visas rytinis fligelis uždarytas ir perdaromas iš pagrindų, o po sezono ateis vakarinio fligelio eilė. Jei neklystu, jau 14 metų tarnavę fantastiški amerikietiški minkštieji baldai su oda ir audiniu dabar išvažiavo, bet mano akimis, juose dar buvo gal dar 10 metų gyvenimo, nebuvo jie nudrožti. Prie naujųjų teks priprasti (kad jums mano problemas, pagalvojote dabar jūs).
Baisiai gaila, kad jau anais metais galutinai nudžiūvusi didžioji dienoji pušis nupjauta, ir, sako darbuotojai, pjaunant buvo ir ašarų, bet bus sodinama kažkas gal ne tokio įspūdingo, tačiau pušis bus. Kad ją nupjauti reikėjo, irgi akivaizdu, nes ir rizikinga, ir blogas feng shui.
Tai čia prie gerų naujienų. Taip pat visai smagu, kad perkalami takai kopose, taip tvarkingai tvarkingai, ir gerai, kad jokių blogų pasikeitimų nematyti pagrindinėse geros, neišžagintos Palangos arterijose: Meilės alėja, Birutės alėja, Dariaus ir Girėno gatvė.
Čia galėtų būti fantastiškas vasarnamis, o dabar – senosios prabangos likučiai.Visa kita (ypač Basanavičiaus gatvė, kuri yra baisi ir žiemą) yra kraupiai baisu ir stebina iškrypėlišku užsispyrimu: „šiemet padarysim neskoningiau, nei pernai, o kitąmet bus baisiau, nei šiemet“. Kebabų ir blynų kioskai ir visokios „Cepeliniškės“ arba jau atidaryti, arba jau stovi užtaisyti, kaip masinio naikinimo ginklai.
Jau atitvertos vejos, kur bus pripučiami King Kongai ir kitokios murzilkos, jau sukaltos iš lentų platformos, kur išsirikiuos staliukai, ant kurių bus patiekiamas neskanus maistas neišrankiems buduliams, jau peržiemojo gintaro baisybių kioskai Vytauto gatvėje, o už visko to – griūvanti senoji Palanga, kur net vieno suknisto Kurhauzo nesugeba iki galo sutvarkyti, o ką jau kalbėti apie senovinius dvarelius, senas poilsines ir vilas, su užkaltais langais, įgriuvusiais stogais, nusmukusiais balkonais ir terasomis, kurių kiekvienas yra paveldas, prie kurių kiekvieno yra savininkų ginčai ir teismai, apsileidimas ir geros valios nebuvimas.
Tegu jūsų neklaidina sepijos spalvos – su pilnom spalvom atrodo dar liūdniau.Jei nori matyti, kaip Lietuvoje veikia paveldo apsaugos sistema, pasivaikščiok po Palangą, ir pamatysi: viskas, ką dabartinis modelis užtikrina, tai puvimą ir dūlėjimą, kuris dar ir akių nebado, užstatytas laikinomis vasaros terasomis ir neoninėmis lipynėmis.
Savaitgalis leido pastebėti vieną dalyką, kur irgi skubinamas pavasaris.
Nauja Utenos alaus reklamos kampanija, Skaidri Kokybė, yra labai laiku, nors ir lauke dar alaus mažai kas geria. Man atrodo, kad jau gana modernaus alaus gamintojams tylėti susigūžus, kai snobai užpuolę spardo, rėkauja ir tyčiojasi. Kaip gyniau ir ginsiu supermarketus, taip ginsiu ir modernias alaus rūšis ir šiuolaikinę gamybą.
Aš pats esu rašęs ir rašysiu apie mažus aludarius, ir jie man patinka, bet žinote ką, man patinka iš jų tik tie, kurie gali džiaugtis savo produktu, tuo pačiu metu nesuvarinėdami modernaus alaus iš didelių gamintojų. Jeigu tau džiaugsmui būtinai reikia save palyginti su kitais ir apdėti, kaip Apple prieš kokius dešimt-penkiolika metų negalėjo padaryti nė vienos reklamos, kur nebūtų neurotiškai minimas PC, tai tada atsiprašau ir mums nepakeliui.
Be to, man labai faina, kad Utena padarė atsakymą visiems tiems, kas aiškina, kad čia „iš miltelių“, kad išplauna statines ir išpilsto į butelius, ir visą kitą. Kadangi Utena, kaip miestas, man prisimenama iš studentiškų laikų, kai buvau bulviakasyje tarp Molėtų ir Utenos kažkokiam kolūkyje (va, prisiminiau, kaimas vadinosi Suginčiai – reikės aplankyti ir pažiūrėti, ar ten dar nėra man memorialinės lentos), tai bus gera proga nuvažiuoti į Utenos aludarių svečių centrą. (O dar Utenoje yra nerealiai puiki biblioteka, moderni ir erdvi, ją prisimenu iš susitikimų su skaitytojais).
Tokiame, kaip Utena padarė, alaus pažinimo centre buvau kažkada darykloje Sapporo, Japonijos šiaurėje, tai manau, čia gal bus irgi jėga (beje, toje pačioje Japonijoje gaminami modernūs alūs – Kirin, Ichiban, Asahi, etc. mūsų snobų nesudirbinėjami, matyt, kad ant etiketės hieroglifai, tai jiems, tiems snobams, visai tinka).
Dar yra dėl tos kampanijos vienas labai asmeniškas dalykas. Aš praleidžiu labai daug laiko, ir sudedu daug jėgų, kovodamas su tamsybe ir nesąmonėm (pavyzdžiui, yra piktybiniai bjaurybės, kurie aiškina, kad Laukinės Žąsys rašo apie restoranus už pavalgymą arba pinigus, ir daugelis tuo net patiki).
Tamsuoliškus išsigalvojimus („alus iš miltelių“) reikia naikinti metodiškai ir nepailstant, ir aš prie to prisidėsiu, nes iš esmės panieka šiuolaikinams aludarystės būdams yra panieka progresui. Kaip ir daugelis kitų dalykų, alus egzistuoja ne vienoje formoje, ir modernioji jo forma yra ne mažiau teisinga, negu ilgabarzdžių su sandalais šlovinamosios senosios rūšys.
Pats prisiminiau, kaip rašiau ir mokiau, kad nėra vienos teisingos picos, ir kad storapadė amerikietiška yra ne mažiau gera, nei plonoji itališka. Dabar panašiai aiškinsiu apie alų.