Gal prisimenate, rašiau apie restoraną tokiu pačiu pavadinimu, esantį Vilniuje, Rotušės aikštėje? Tąsyk pastebėjau, kad sostinėje jūros kvapas tolokai, bet čia juk viskas kitaip, čia Palanga, čia pagrindinis takas prie jūros tilto! Ar nuvils taip pat (greičiau, ne nuvils, o nepradžiugins)?
Pasistengsiu paragauti nešališkai ir neprisimindamas Vilniaus.
Už didelių langų – Palangos pušys ir Basanavičiaus gatvės klaikuma. Čia dar nieko, čia ne sezono metas.Restoranas įsikūręs J.Basanavičiaus gatvėje, kurios turbūt niekas nepavadins mieliausia Palangos vieta. Ne, ką aš kalbu. Tai pati baisiausia vieta Lietuvoje. Žmonės iš nykiausių Lietuvos kampelių pamato J.Basanavičiaus gatvę Palangoje ir puola ant kelių su džiaugsmo ašaromis akyse, šlovindami Aukščiausiąjį „Ačiū Dievui, pas mus ne taip baisu“.
Reikia pripažinti, kad modernus ir paprastas, su daug stiklo ir mažai puošybos, šlaitinis pastatas nebjauroja aplinkos, o ją puošia (tik, žinoma, viduje sėdintiems gali tekti kartais paganyti akis į kebabų kioskus lauke). Tačiau J.Basanavičiaus gatvės kaimynystė su visomis proletarinėmis kioskų ir girdyklų puošmenomis, neono spalvos plastikiniu šlamštu ir šaltibarščių tono architektūros akcentais nėra dėkingiausia vieta rafinuotai publikai.
Užtat pagrindinis takas užtikrina didelius lankytojų srautus, kurių tarpe yra ir tokių, kuriems žuvies patiekalai neprasideda ir nesibaigia kepta tešloje žuvimi „prie alaus“ ir kuriems 100 Lt už butelį vyno restorane nesukelia nevalingo trūkčiojimo. Gal tokių lankytojų ir labai nedaug, bet Žuvinei užtenka.
Veidrodžiai virš galvų vizualiai praplečia aplinką.Užeinam į vidų. Mums patinka pakankamai daug erdvės (vasarą jos būna dar daugiau – yra terasa lauke, už pastato, atokiau nuo bjauriosios gatvės), patinka tai, kas pastate daug šviesos, ir gražu, kad iš vidaus šlaitinis stogas papuoštas veidrodžiais, vizualiai kilstelinčiais erdvę.
Padavėjas (pasakysiu, kad vardas Dovydas, nes taip parašyta ant čekio), pakankamai išmanus ir susigaudantis meniu – vietoje menkės, kurią norėjau užsisakyti, pasiūlo sterką – sako, naujas patiekalas. Gerai.
Pradžiai užsisakau austrių, o gyvenimo draugė pagrindiniam patiekalui pasirenka stintas: jai stintos yra bene skaniausias dalykas iš tų žuvų, kurias galima ragauti Lietuvoje. Šiaip jau balandis, bet čia toks lietuviškas balandis, kai lauke sninga kąsniais, ir galbūt todėl dar tebėra šviežių šių žieminių žuvų.
Austrės, žinoma, vienas iš tų patiekalų, kurį mėgsta toli gražu ne visi.Bretanės austrės, didelės kaip lėkštutės (15 Lt už vieną) kvepia jūra, kaip ir turi kvepėti, nors, žinoma, jos negali būti tokios intensyvios, kaip rudeninės. Londone, kai spalio mėnesį atidaromas vietinių austrių sezonas, per vieną dieną galima atsivalgyti jų į valias. Aš niekada nespaudžiu prie austrių citrinų sulčių: man jos užgožia tą šviežio jūros vandens kvapą ir skonį.
J Moreau & Fils Chablis 2010 yra lengvas, paprastas pasirinkimas prie austrių ir stintų, ir kaina (24 Lt už taurę) yra labai saikinga.Žuvinėje yra pilstomas vynas taurėmis, ir ne pats prasčiausias: tai pavyzdys, kuriuo galėtų sekti daugelis kitų restoranų, kur dažnai pilstoma tik tai, kas atkimšta prieš mėnesį, ir nei barmenas, nei padavėjas negali pasakyti apie tą vyną nieko, išskyrus jo spalvą (balta ar raudona). J Moreau & Fils Chablis 2010 yra lengvas, paprastas pasirinkimas prie austrių ir stintų, ir kaina (24 Lt už taurę) yra labai saikinga.
Stintos buvo stambios ir kokybiškos, bet baklažanas (kietas ir guminis) nuvylė.Stintos (17 Lt) pasirodė kokybiškos, stambios, tinkamai sūrios ir neriebiai apkeptos, tačiau prie jų patiektos marinuotos daržovės, apkeptos ant grotelių (10 Lt), buvo nevienodos savo paruošimu: baklažanas buvo per storai supjaustytas, kietas ir kempinės konsistencijos.
Sterko file su špinatais.Padavėjo rekomenduotas sterkas su špinatais (36 Lt) vėl nudžiugino: žuvis buvo akivaizdžiai šviežia, pluoštai lengvai sluoksniavosi, tamsiai žali špinatai labai maloniai papildė ir gausino skonį. Špinatai apskritai Lietuvoje yra vartojami dar nelabai noriai, o be reikalo: stipraus skonio, miela, išraiškinga daržovė, dar ir puošniai atrodanti, tinkamai paruošus. Burokėlių griežinėliai, padėti šalia ant lėkštės, atrodė gana dirbtinai, jie nieko nepridėjo, bet ir nepakenkė, tik be jų patiekalas galbūt atrodytų dar labiau elegantiškas.
Šį kartą neužsisakėme, bet iš praeities prisiminėme žiobrio koldūnus (15 Lt) – tie niekada nėra nuvylę, ir labai rekomenduoju be jų neapsieiti.
Terasa. Vasarą čia irgi būna staliukai, o dabar šalta ir tuščia.Dviese sumokėjome 180 Lt ir arbatpinigius. Išvada: kai kas galėtų būti geriau, norėtųsi stipresnio išskirtinumo ir pasimėgavimo žuvimi, kaip pagrindine restorano idėja, tačiau ši vieta yra neabejotinai viena geriausių kurorte, ir be jos atostogoms Palangoje daug ko trūktų. Keturios žąsys iš penkių.
Žuvinė, Basanavičiaus 37A, Palanga. Tel. +370 460 48 070. Tinklalapis.
Kasdien, nuo 11:00 iki vidurnakčio.