Vapiano yra prekybos centre Europa, kur labai sunku pasistatyti automobilį. Bet tai vienas iš nedaugelio trūkumų.Man smagu rašyti apie Vapiano dėl dviejų priežasčių. Pirmiausia, tai nelietuviškas restoranas. Tai tarptautinis tinklas iš Vokietijos, ir Lietuvoje viskas padaryta pagal užsienines schemas ir instrukcijas. Tai siutins piktuolius, patriotus ir žemės referendumo šalininkus. Antra, tai restoranas, kurio pagrindinė tema yra makaronai, o piktuolius ir pavyduolius tai turėtų siutinti dar labiau: na, kas per maistas, virti lakštiniai? Nejuokaukite.
Įsikūręs jau prieš kelerius metus prekybos centro pirmame aukšte, padidinto erdvumo salėje, šis restorano tipas yra vienas iš tų, apie kuriuos lietuviai labai mėgsta pabrėžti, girdi, koks čia restoranas: juk ten savitarna. Tie patys lankytojai visada barasi, kai McDonald‘s kas nors pavadina restoranu. O jūs nesibarkite. Koks skirtumas, koks rožės vardas, kaip rašė Šekspyras tragedijoje apie Romeo ir Džiuljetą: svarbu, kiek kainuoja turgelyje per Motinos dieną, sakė poetas.
Taip ir su restoranu. Žinia, Vapiano reikia priėjus pasiimti iš virėjo ir makaronus, išvirtus pagal užsakymą ir su čia pat paruoštu padažu, ir picą, jei valgysite ją, ir salotas, kurias pataiso priešais jūsų akis. Ir nusinešti ant padėklo, Dieve brangus, čia jau tikrai visas pažeminimas gaunasi.
Interjeras tai toks nelietuviškas, gyvas medelis auga ir viską ten.Tiek to apie tą aptarnavimą. Ne, kodėl – dar vieną dalyką pasakysiu. Tinklinė vieta, sutvarkyta pagal užsienietišką dizaino koncepciją, o ne pagal vietos fantazijos pliūpsnius, kurie margaspalviais syvais aptaško mūsų miestus ir miestelius kavinėmis su beskoniais interjerais ir saulėlydžių puošyba, yra geroji naujiena interjero prasme (apie tai vėliau), tačiau prasimuša į paviršių didelio verslo trūkumas, kai dalis darbuotojų dirba akivaizdžiai norėdami tik priartinti pamainos pabaigą.
Jei vaikinai-virėjai Vapiano visada ne tik paslaugūs, bet ir išmanūs, ir greiti, tai kai kurios (ne visos) merginos prie kasų tarpais demonstruoja abejingumą, primenantį Šiaurės Korėjos pasienio kontrolę. Įbestas į tolį žvilgsnis ir aiškus leidimas suprasti, kad jei joms kas nors ir rūpi, tai ne šitas darbas, o jau klientai yra tiek pat svarbūs, kiek mikrobai geriamojo vandens šuliniuose atokiame Afrikos kaime. Kitaip tariant, klientai nekelia joms didelio susidomėjimo.
Kol verda makaronai, jis paruoš padažą.Picų esame ragavę ten anksčiau, ir mūsų nuomone, nors tai tikrai ne pačios geriausios picos Vilniuje, bet į pirmąjį penketuką drąsiai pataikančios – ypač tos, kuriose mažiau sudėtinių dalių, pavyzdžiui, su Parmos kumpiu ir figomis (22,90 Lt). Tačiau šiandien atėjome dar kartą patikrinti makaronų.
Iš bandytų prieš tai, man labiausiai prie širdies buvo pasta su aštria itališka dešra ir figomis (taip, saldžios figos nuostabiai tinka prie vytintos ir rūkytos mėsos), irgi 22,90 Lt (koks sutapimas) – ją rekomenduoju su varpelio formos makaronais, campanelle. Čia reikia pasirinkti lakštinius, ir, kol jie verda, jums greitai paruoš padažą. Nors procesas užima vos kelias minutes, bet per pietus laukimas gali būti ilgas, ypač jei priešais jus atsistos vienas tų klounų, kurie sako „aš pats nežinau, ko aš čia norėčiau“. Pasiskaityk meniu ir nuspręsk negaišęs visų laiko, sakau aš jiems. Tyliai sakau, taip, kad jie neišgirstų, ir mano nekantrumą išduotų tik pro ausis besiveržiantis garas.
Linguine su gorgoncolos ir riešutų padažu, ir kokia graži šviesa iš šono pro didelį langą!Šį kartą pasirenkame gorgoncolos (mėlynojo pelėsinio sūrio) ir riešutų padažą, ir linguine juosteles (19,90 Lt). Makaronai išvirti puikiai – nepervirti nė minutės, ir padažo kiekis nepaverčia patiekalo pažliugusiu marmalu, kaip kartais būna. Grietinėlės ne per daug, sūrio skonis neužgožia, viskas subalansuota. Jokių priekaištų.
Campanelle, pasta su grybais.Su grybų padažu užsisakėme campanelle (16,90 Lt). Mums labai patiko sodrus ir stiprus grybų skonis. Ir čia makaronai išvirti idealiai.
Salotos su mėsa.Dar paragavome salotų su jautienos file – nors porcija vadinosi „maža“ (18,80 Lt), bet maža ji tikrai nepasirodė, greičiau didoka. Jautiena buvo gera, pačios salotos – vidutiniškos (nieko nepadarysi, ne sezonas, žalumynai blankūs), tačiau pridėtos morkos ir papjaustyti aitrieji pipirai priminė užsienį, ir tas buvo malonu: taip, tokią receptūrą galima rasti bet kurioje tinklinėje skylėje, nuo Miuncheno iki Mančesterio, tačiau Lietuvoje kažkodėl taip gamina retai, nors galėtų. Reikia, kad atvažiuotų dėdė iš užsienio ir parodytų, kaip daryti. Ir uždraustų savo tautines fantazijas kaišioti. Mums patiko, kad salotų padažą galima pasirinkti.
Didžiausi restorano pinigai suplaukia, akivaizdžiai, iš nealkoholinių gėrimų – amerikietiškas limonadas Arizona čia kainuoja 11 Lt už buteliuką, ir skaitant čekį, širdelės plakimas sulėtėja. Nemažai. Kiti už tiek visus dienos pietus suvalgo. Bet juk niekas neliepė, ar ne?
Nuvylė kava. Anksčiau čia ji būdavo puiki, o dabar galbūt prabangus La Cimbali aparatas seniai nederintas, bet kavas gavome rūgščias ir vandeningas (espresas – 5 Lt, juoda kava – 7 Lt; kainuoja kaip pas suaugusius, tai gal ir reikėtų ką nors ten pajunginėti).
Už pietus dviese sumokėjome 83,60 Lt ir arbatpinigius.
Giriame už tai, kad pagrindinių patiekalų kokybė nesvyruoja, ir nebandoma tobulinti jau sustyguotų receptų, prikišant visur kapotų pomidorų pagal savininko skonį ir nebarstant ant picos kokoso drožlių. Džiaugiamės, kad makaronai gali būti pagrindinis patiekalas ir Vilniuje. Peikiame už kavą ir už trūkumą pastangų, auklėjant darbuotojus, kad kai kurie iš jų neatrodytų lyg medituojantys.
Keturios žąsys iš penkių.
Vapiano, Konstitucijos pr. 7a, Vilnius. Tel. +370 5 238 3489. Tinklalapis.
Nuo pirmadienio iki šeštadienio: 11:00 – 23:00, sekmadieniais: 12:00 – 22:00. Virtuvė baigia darbą pusę valandos prieš užsidarant restoranui.