Labai norėjau, kad man čia būtų nepatikę: iš paiko užsispyrimo, nes nemėgstu restoranų, kuriuos visi prisispyrę man rekomenduoja, o apie Šturmų švyturį rašė ne vienas ir ne dešimt Laukinių Žąsų skaitytojų. Planas nepavyko – likau sužavėtas.
Šturmų švyturys yra prie Kuršių marių, buvusiame Kintų žvejybos uoste. Rasti nesunku (jau beveik privažiavus Ventės ragą, matosi prie vieškelio), tačiau toli nuo visų pagrindinių kelių: vien nuo Šilutės 23 km., o tu dar nuvažiuok į Šilutę, Lietuvos pakraštį. Dalis restorano mėgėjų keliasi per marias iš Nidos (ypač kai pabosta Kuršių Nerijos maisto banalybė ir neviltis) ir paskui ilgai pasakoja vieni kitiems, kiek sumokėję už pasiplukdymą: vienam žmogui į vieną pusę bilietas kainuoja 40 litų. Prieš kelerius metus plaukėme iš Nidos aštuoniese ir sumokėjome kurortinio verslo atstovams 640 litų dar nepradėję valgyti. Kitam tiek užtektų susimokėti už dvi savaites atostogų kokiam Juodkrantės sandėliuke.
Ant lentos paprastai būna specials, bet Šturmuose ant vienos lentos telpa visas meniu.Jei jums ši kaina atrodo baisi, tai šiaip jau Šturmų švyturys yra ne tiems, kas labai skaičiuoja nuolaidų kuponus. Jei sveriant šviežią žuvį prieš kepimą, jums reikia klausti, kiek kainuos, tai, ko gero, ši vieta ne jums (pusė nedidelio starkio mums kainavo 88 litus, ir buvo negaila – bet apie tai vėliau).
O dėl transporto, na, ką čia pasakysi dėl transporto. Man šį kartą patiko apsistoti nakčiai, nes čia pat yra ir viešbutis. Tada nereikia galvoti apie vairavimą. Kad neprasimanytumėt kažin ko, viešbutyje apgyvendinimas kainuoja atskirai: nesitikėkite nemokamai užnakvoti tiesiog todėl, kad daug suvalgėte ir išgėrėte. Mums nepavyko (galbūt todėl, kad ir neprašėme).
Jeigu iš pirmo žvilgsnio jums pasirodys, kad čia dar viena cepelininė, tai jūs klystate. Įsižiūrėkite: interjeras geras, nepigus.Šturmų švyturys viską daro, kaip sakoma, paprastuoju būdu, ir nesiruošia niekam pataikauti. Meniu labai trumpas ir visas telpa lauke ant mokyklinės lentos (vasarą šviežios žuvies pasirinkimas mažas, sako šeimininkas, rudenį būna geriau; be to, būna dar ir lašišos ir jų kepsniai). Darbo laikas palyginti trumpas, nes viską apšokinėja viena komanda. Gėrimai – tokie, kokius šeimininkai mano esant reikalingus. Nėra degtinės, kad ir kaip jos maldautų atvykstantys rusai. Kai kurie iš jų būdavo pastebėti atsivežant savus velnio lašus ir skanaujant juos automobiliuose. Jie burba, kad jiems nepataikaujama, bet už tokį užsispyrimą dar labiau gerbia šeimininkus ir paskui atvažiuoja vėl.
Kai staliukas rezervuotas, tai atrodo štai taip.Vynas – tik baltas, ir tik dviejų vynuogių veislių, o alaus ir visai vienintelė rūšis (16 Lt už 0,75 litro butelį; taip, čia ne vieta pigiai prisiplempti – jau garbioji Vilniaus Užupio Špunka kraupina visus skriagas, prašydama aštuonių litų už bokalą, o čia prašom, šešiolika).
Įėjus vidun, aiškiai matyti, kad restoranas su pamariu bendrauja ir siejasi tik per maistą ir per vaizdą už lango. Šeimininkai – vilniečiai, ir tiek restorane, tiek viešbutyje viskas per šviesmečius nutolę nuo kurortinio auksinių avinėlių purtymo stiliaus, ir ačiū jiems už tai. Nepykite, visi likusieji Kuršių nerijos ir pamario žmonės, jūs turite daug gerų bruožų, bet svetingumo verslo išmanymas nėra vienas iš jų. Jūsų ribotas ir nemokšiškas poilsiautojų skabymo sportas yra tai, dėl ko daugelis degsite pragare. Čia, Šturmuose, yra kitaip. Čia skoningas Vakarų importas, ir net stilizuotas žvejo aplinkos interjeras yra skoningas ir nebadantis akių, kaip ir popierinės servetėlės ant stalo su senu, vokišku, Ventės rago žemėlapiu.
Išgalvota istorija apie tai, kaip Šturmuose esą NE KARTĄ lankėsi Gerard Depardieu, iškabinta akivaizdžiai trolintojų pagamintame laikraštuke restorano salėje, surado lengvatikių ir iš turistinės literatūros leidėjų tarpo. Taip akivaizdžios antys tampa faktais.Pradedame nuo žuvienės (22 Lt už 600 ml., porcija keliems) – švelni ir kvapni. Konsistencija primena net pertrintą vištienos sriubą iš vaikystės. Virėja įlašina žuvies ašarų ir pataria burti. Čia kai reikia sugalvoti norą. Turbūt labiausiai nepiktybinis iš visų prietarų. Geriau, nei vytintą žuvį į stalo kraštą daužyti, kad suminkštėtų. Ne, rimtai, žuvienė buvo puiki.
Perpelės straganina.Dabar perpelės straganina (40 Lt). Pavadinimas skamba labai rusiškai, nes jis toks ir yra: užšaldyta žuvis, labai plonai supjaustyta. Viskas būtų tiesiog gerai, bet čia dar ir gudrus priedas iš marinuotų paprikų, pomidorų ir konservuotų žaliuokių – nieko ypatingo, visiems pažįstamos sudėtinės dalys, tačiau suderinta taip, kad geras patiekalas tampa įsimintinu. Klausiu – patys nuo žaliuokių smėlį valote? Valom, sako. Žaliuokės iš Dzūkijos.
Vasaros salotos, nors ir iš paprastų sudėtinių dalių, buvo išmanios ir nuostabiai gaivios.Panašiai pasakyčiau apie vasaros salotas (40 Lt): jokios egzotikos (nebent egzotika laikytume žuvies drebučius) – braškės, miško uogos, trešnės, kriaušės ir saldaus pieno sūris. Sugalvok tu man. Jūs tokias kur nors kitur Lietuvoje matėte? Ne. O kodėl? Sudėtinės dalys iš mėnulio atskraidintos? Ne, tiesiog kitur nėra fantazijos ir profesionalumo. Šturmų švyturys galėtų būti mokykla, kaip virtuvėje reikia pratintis galvoti. Tenudžiūva ranka, be išmanymo kapojanti pomidorus ir agurkus dideliais kavalkais ir drebianti ant lėkštės kaip „Šv.daržovių salotas“. Ne šventos tos jūsų daržovės, jei be išmanymo ruošiamos. Mokykitės iš šio restorano.
Keptas starkis ant paprastos medinės lentutės. Ši porcija – 88 Lt.Pagrindinis patiekalas – starkis. Žuvį pats išsirenki iš tų, kurios sudėtos ant ledo; mūsų pokylis nedidelis, todėl pasirenkame nedidelę žuvelę ir paprašome iškepti jos pusę. Patiekta ant paprastos medinės lentelės, žuvis daro įspūdį paprastumu, kvepia marių vandeniu ir daugiau niekuo. Jokio, apsaugok Viešpatie, fermentinio sūrio luobo arba grietinėlės padažo, kuriuo smaginasi tie, kas neturi gerų sudėtinių dalių ir dangsto prastas įvairiais priedais. Čia trijų skonių padažai sudėti šone. Garnyras prie starkio – žiūrėkite nuotrauką – dar kartą rodo paprastų dalykų triumfą: smulkiai supjaustyti kopūstai, agurkai, serbentai, mangai. Gaivu ir pritaikyta prie švelnios, kaip oras, marių žuvies.
Garnyras, patiektas prie žuvies, nusipelnė atskiros nuotraukos.Keturiese, išgėrę du butelius vyno ir kelis butelius alaus, su arbatpinigiais sumokėjome 494 litus (be gėrimų sąskaita būtų turbūt perpus mažesnė, bet juk atostogos, kartais galima ir atsipalaiduoti). Ar verta tų pinigų? Absoliučiai, šimtu procentų, net neskaičiuojant šeimininko surengtos asmeninės ekskursijos į jo žuvų rūkyklą, čia pat, prie uosto (nežinau, ar visiems tokia garbė, bet, manau, jei paprašysite, parodys ir jums).
Šis restoranas kuria tai, kas pavyksta tik geriausiems: įspūdžius, prisiminimus ir trumpalaikį potyrį paverčia ryškia atžyma gyvenime, prie kurios norėsis grįžti, bent jau man. Penkios žąsys iš penkių.
Šturmų švyturys, Šturmų kaimas, Kintų seniūnija, Šilutės rajonas. Tel. +370 650 90139 Tinklalapis. Facebook profilis.
Kasdien, nuo 13:00 iki 21:00.