San Valentino, prestižinėje vietoje ant Trakų gatvės kampo šalia kažkada buvusios geriausios Vilniuje mokyklos, išauginusios nuostabius talentus, o paskui baigusios dėl to jaudintis.Laukinės Žąsys turi nesveiką obsesiją su Benedikto kiaušiniais (Eggs Benedict). Labai neblogus juos esame radę Marse, tačiau ten juos gamina keistu laiku – savaitgaliais per pietus, kai jau visiški alkoholikai ir šventėjai išlenda pasisotinti. Viskas gerai, jiems irgi reikia valgyti, tiems alkoholikams. Gerbdami diversitetą, mes turime vieną net įdarbinę ir išsiuntę gydytis ir dirbti į Angliją, jis čia neseniai rašė apie purviniausią Anglijos burgerinę.
Išgirdome, kad Benedikto kiaušinius gamina pusryčiams vienas gerai pažįstamų Vilniaus italų restoranų, St.Valentino (įvertintas čia).
Jis garsėja pusrytine minia, kuris ryškiai skiriasi nuo tinklinių picerijų (kuriose irgi galima užkrimsti kiaušinienės ir dešrelių, for better or for worse), ta prasme, kad jeigu tu žinai arba bent domiesi kavos puoduko kaina, tau nereikėtų čia eiti, nes paskui bus kalbėjimas apie neapsimoka.
Ateinu pusryčių, nes man, kaip kūrybinės industrijos atstovui, visas laikas yra darbo laikas ir visas yra laisvas, čia jau kaip aš pats sugalvoju.
St.Valentino, kaip visad, viduje pradžiugina nebiudžetiniu vaizdu (ypač aš atkreipsiu dėmesį į popierines servetėles, kurios yra maždaug trim-keturiais lygiais aukščiau už tą gėdingą biudžetinę parodiją, kuri būna visur sukaišiota į trikampius stovelius). Prie gretimų stalų dūzgia pokalbiai apie reikalus.
Salomėjos Nėries gimnazija – tais laikais, kai buvo mokykla, ir kai aš ten mokiausi, ten buvo auginami geriausi šviesuliai, ką šiandien ir stebime. Taip.Už langų – Salomėjos Nėries gimnazija, bet dabar vasara ir mokinių nematyti.
Užsisakau kavos ir Benedikto kiaušinių su šonine (15,50 Lt).
Benedikto kiaušinienė su šonine on the side.Dar yra variantai su pancetta arba su Parmos kumpiu (brangiau, bet būtų kažkaip ne vietoje, bent jau man taip atrodė).
Hollandaise padažo užpilta tiek, kad sunku suprasti, ar po juo du, ar vienas kiaušiniai, virti marškinėliuose. Bandelė apačioje, regis, teisinga, tačiau prisikask tu iki jos. Padažas užpila viską. Jis geras, tas padažas, tinkamai balansuojantis rūgštumą su sūrumu, bet jo per daug. Kodėl jis toks geltonas? Nežinau irgi. Tegul, gal labai geltoni tryniai buvo.
Kodėl šoninė šalia, kaip priedas, o ne tarp bandelės ir kiaušinio? Nežinau. Ir kam pomidorai? Ir kam, dėl Dievo meilės, sviestas? Kad sočiau būtų?
Benedikto kiaušiniai nėra paprastas patiekalas. Kiaušinių virimas marškinėliuose nėra paprastas ir lengvas jų gaminimo būdas (ne, nieko baisaus, tiesiog visi kiti yra paprastesni), Hollandaise padažas yra daug terlionės, ir turi būti šviežias, iš vakaro neprigaminsi. Visi sunkiausi dalykai čia jau padaryti gerai, tačiau paskui geras patiekalas kažkodėl sumaltas nesuprantama interpretacija, kurios galėtų ir nebūti.
Be to, restorane išspręsti tokie sunkūs dalykai kaip greitas ir supratingas aptarnavimas (retai pasitaiko Vilniuje). Tereikia paraginti šefą grįžti prie klasikos. Ir kiaušiniai gali kainuoti nors ir 25 Lt., patikėkit, tie, kas čia eina, neatkreips didelio dėmesio.
Už tris kavas, vandenį ir tuos kiaušinius sumokėjau 35,50 Lt ir arbatpinigius. Trys žąsys iš penkių už pusryčius. Tikiu, kad bus geriau, nes gali.
St. Valentino, Vilniaus g. 47/18, Vilnius. Tel. +370 5 2314198. Tinklalapis.
Nuo pirmadienio iki trečiadienio: 07:30 – 23:00. Ketvirtadieniais, penktadieniais: nuo 07:30 iki vidurnakčio. Šeštadieniais: nuo 09:00 iki vidurnakčio. Sekmadieniais: nuo 10:00 iki 23:00.