Čia tik tokia antraštė, nepykit labai ant manęs. Jus reikia kažkaip prisivioti, o kas jus geriau pritrauks, negu smurto ir prievartos pažadas jūsų mylimiausio apžvalgininko atžvilgiu. Net ir filmų platintojai žino (patyriau tai šiemet), kad, jei filme yra Andrius Užkalnis, tai nėra geresnio būdo pritraukti žiūrovą, negu pažadėti, kad kino juostoje tą bjaurybę užmuša Mantas Stonkus, ir jis (tas prakeiktas maisto kritikas) guli, spjaudydamas dantis ir kraujus ant valgyklos grindų, o velniai nusineša jo sielą, kad amžinai pragare jis stovėtų su ausine ir mikrofonu prie prekystalio ir turėtų milijoną kartų klausti: „gal norėsit didelį kompleksą su didesniu gėrimu ir daugiau bulvyčių?“. Tas Užkalnis, tfu ant jo. Koks tai filmas, pasirodysiantis kitą mėnesį, nesakysiu, kad nebūtų čia reklamos. O istorija, šiaip, yra žymiai gražesnė ir tyresnė. Yra sakoma, kad visi turi dirbti savo darbą, ir todėl nerekomenduojama valgyti muziejų kavinėse, valgyklose ir kafeterijose, per spektaklių pertraukas skanaujant putokšlį teatro bufete irgi nereik per daug tikėtis iš gėrimo, na, ir paprastai prie sporto klubų būna, na, kaip čia jums pasakius, labai priešingos pakraipos mitybos įstaigos. Turiu galvoje, kad vienas žinomas sporto klubas turi prie savęs Azijos maisto restoraną, ir ar gali būti kas nors geresnio po pasimankštinimo ir baseino, negu saldžiarūgštė kiauliena, […]
↧