Horizontas: Užmirštas padebesiuose, bet ne beviltiškas

Tai vienas tokių restoranų, kuriuos visi lyg ir žino, bet retai prisimena. Gal todėl, kad jis viešbutyje, o lietuviai retai eina į viešbučių restoranus, ypač savo mieste. Gal todėl, kad jis pačiame pastato viršuje. O gal šiaip toli nuo centro, prie pat Vingio parko, ir niekas ten neužklysta.

Horizontas yra viršutiniame viešbučio Crowne Plaza aukšte. Viešbutis neatrodo labai naujas, bet, tiesą pasakius, žymiai naujesnis, nei yra iš tikrųjų: jam šiemet jau 40 metų. Pastatytas 1973 metais, gūdžioje Sovietų Lietuvoje, ir tuomet pavadintas Draugystė, tai buvo užsienio turistų ir nomenklatūros lizdas, ir iš konteksto smarkiai išsiskyrė lakonišku vaizdu. O dar tuomet ten (ne tik Neringoje) būdavo ne tik Kijevo kotletai, bet ir kepsniai, iškepti su krauju. Bent jau taip sakydavo.

Restorano reklama lifte skausmingai primena senus, labai senus laikus.

Ta proga – viena istorija. Sykį jaunystėje, gal 1996 metais, Anglijoje mane buvo pasamdžiusi tos šalies Užsienio reikalų ministerija versti ir vežioti po šalį svečius iš Lietuvos. Nedidelėje delegacijoje buvo žmonės, susiję su žemės ūkiu, o vienas jų, buvusio vadinamo „tarybinio žemės ūkio technikumo direktorius“, paskui gavęs kažkokį postą ministerijoje, buvo giliai įsitikinęs sovietinės sistemos privalumais. Šekspyro gimtajame mieste, Stradford-upon-Avon, atsisėdęs senovinio viešbučio senoviniame restorane, iškaltame raižytu ąžuolu, padaužė kumščiu į sieną ir pareiškė: „Čia, reiškia, matosi, toks jau senesnis restoranas. Vilniuje, va, reiškia, kai prie Maniušio pastatė Draugystę, tai ir žmogui, ir užsieniečiui negėda parodyti.“ Juozas Maniušis 1967-1981 metais buvo sovietinės Lietuvos Ministrų Tarybos pirmininkas.

Ateiname į restoraną per pietus, žmonių nedaug, beveik visai nėra, nes tie, iš biurų pietaujantys, čia neužsuka. Sėdi garsiai kalbantys amerikiečiai – per tris staliukus nuo mūsų, o aš girdžiu, kaip jiems reikia patiekti Cezario salotas. Be ančiuvių padažo, sako.

Interjeras – santūrus ir tvarkingas, kilimai ir baltos staltiesės, ir saulėtą dieną vaizdai pro langus, į tris Vilniaus puses, užglaisto ir gana žemas lubas, ir gana paprastą išplanavimą.

Žvėryno žaluma ir stadionas už langų

Restoraną viršutiniame aukšte įkurti – gana keistas sprendimas, paprastai aukštų viešbučių viršuje būna baras, taip jau tradiciškai priimta. Sėdi prie didelių langų ir žiūri į naktinį miestą.

Meniu gana lakoniškas (tai mes visada labai giriame), ir gana modernus – nors, žinoma, toks galėtų būti bet kur pasaulyje tarptautinio prekės ženklo viešbutyje, Singapūre arba Maskvoje. Aprašymai – detalūs ir protingi, tai yra, tiksliai pasakyta, ką rasi lėkštėje.

Jūros gėrybių sriuba su pomidorais. Šaukšte gudriai atsispindi fotografuojantis autorius.

Ragaujame jūros gėrybių sriubą su pomidorais (18 Lt) – pretenzijų jokių. Kai kas galėtų pasakyti, kad jos norėtųsi tirštesnės, bet tai tik asmeninis pasirinkimas, žuvienės būna labai įvairaus tirštumo.

Sriuba su tortellini koldūnėliais.

Skaidri daržovių sriuba su mažais tortellini koldūnėliais, su gorgonzola sūriu viduje (14 Lt) atrodo paprastai, bet yra skani. Nežinau, ar koldūnėliai pačių gaminti, ar pirktiniai (šiaip jau nebūtų jokio nusikaltimo, jei ir pirktiniai būtų), bet sriuba patiko. Tai nėra išskirtinis patiekalas, bet gerai paruošta ir gražiai patiekta, ji buvo labai maloni.

“Kur žiedadulkės?” klausė suglumęs mano draugas, valgęs antieną.

Anties krūtinėlės kepsnys, užkeptas žiedadulkių granulėmis, patiekiamas su morkų-špinatų pyragu ir gervuogių padažu (58 Lt) buvo estetiškai įsimintinas (nors patiekalą valgęs mano bičiulis buvo sumišęs – kur tos žiedadulkės?), ir pyragas iš tolo švietė oranžine šviesa. Antis pasirodė nei per riebi, nei per sausa, o gervuogių padažas gal saldesnis, nei buvo tikėtasi prie anties, bet gal čia variacija šefo fantazijos ribose.

Aviena su karamelizuotais svogūnais.

Saldumas buvo stiprus ir kitame patiekale: ėriuko kraitė su sorų kruopomis, raudonųjų kopūstų džemu ir raudonojo vyno padažu (66 Lt) būtent tuo džemu ir papirko, tokiu tirštu, kone karameliniu. Man minutei pasirodė, kad ten ne kopūstai, o karamelizuoti svogūnai su tirštu sirupo užpilu.

Tačiau pats ėriukas nebuvo džiuginantis: mėsa nebuvo labai jauna, stipraus avienai būdingo kvapo nesijautė, tačiau idealiu patiekalo nepavadinčiau: mėsoje per daug gyslų, ir ji buvo kietoka. Tai nebuvo sėkmingas patiekalas.

Dviese už pietus sumokėjome, be alkoholinių gėrimų, 180 Lt ir arbatpinigius.

Restoraną galiu įvertinti trimis žąsimis: nors aplinka ir vaizdai yra tikrai puikūs, ir džiugina lakoniškas, apgalvotas meniu (galbūt šiek tiek stokojantis išskirtinumo ir užsidegimo, ir ta ėriena tikrai reikalauja dėmesio), gražūs indai ir aptarnavimui jokių pretenzijų, tačiau restoranui reikėtų daugiau veiksmo, judesio ir žmonių, ateinančių čia ne vien todėl, kad jie apsistojo erdviame viešbutyje prie parko.

Horizontas (viešbučio Crowne Plaza viršutiniame aukšte), M.K.Čiurlionio g. 84, Vilnius. Tel. (8-5) 274 3400. Tinklalapis.

Kasdien nuo vidurdienio iki vidurnakčio.