Gedimino prospektą nuo Lukiškių aikštės iki Žvėryno tilto aš laikau kulinarine dykyne. Gal baisūs Seimo pastatai, primenantys Minsko ir negražiausių Briuselio vietų mišinį, atbaido žmones ir restoranų savininkus. Taip, prie M.Mažvydo bibliotekos yra „Stebuklai“, prie Lukiškių aikštės yra „DINE“, bet daugiau ten nieko – kelios tinklinės kavinės, ir tai beveik viskas. Lyg aplinkui nebūtų turtingiausios Vilniaus vietos, kur, atrodytų, turėtų šmirinėti valgytojai su storomis piniginėmis. Prisiminiau, kad dar yra restoranas „Salvete City“, apie kurį nieko ypatingo nežinojau, nors keli išmanantys draugai ten yra buvę. Save jis pristato kaip „šiuolaikinį europietišką restoraną“, ir todėl, tikriausiai, jis niekada nebuvo sąrašo viršuje (turiu sąrašą „kur dar reikia nueiti, kad visi pavydėtų“). Bet kažkaip sėkmingai viskas gavosi, ir vieną tamsų lapkričio sekmadienį ten nuėjom. Restorano interjeras – subtilus ir šiuolaikinis, daug žalumos, bet geriausias dalykas yra dideli langai į Gedimino prospektą. Taip, lauke galėtų būti daugiau žmonių, bet tai ką padarysi, kad jų nėra. Vis tiek gražu. Priėjęs prie staliuko virtuvės vadovas, pasirodo, italas – iš Florencijos. Ir jis ne vienintelis italas virtuvėje: kitas maisto ruošėjas iš Sardinijos. Ir jis šnekasi su klientais. Jau gera pradžia. Palauk, galvoju, žiūrėdamas į valgiaraštį – tai ne „šiuolaikinis europietiškas restoranas“, tai šiuolaikinis itališkas restoranas, kokių Vilniuje labai […]
↧