Prieš vėją nepapūsi: kaip atėjusi vasara priverčia persirengti šortais ir trumpomis rankovėmis, taip ir restorano gyvenimas ant turistinio tako neišvengiamai diktuoja savo sąlygas. Restoranas Medininkai savo išvaizdžiais vartais viliojo Senamiesčio fotografus dar sovietiniais laikais. Galvą kyšt į vidų – ne, tuščias nėra. Pažiūrėkim, ką jis šiandien siūlo atvykėliams (nes vietinių, kad ir kaip ištempęs ausis klausyčiau, tą kartą nemačiau).
Restorano viduje – skliautuotos patalpos, tipiškas senovinis interjeras iš tų laikų, kai žmonės dar nežinojo gelžbetonio plokščių – antikvariniai arba šiaip stilizuoti baldai, storų lentų durys kaldintais vyriais, visos tokios grožybės. Dėl tokių vietų sovietiniais laikais alpo turistai iš Rusijos: štai jis, mūsų mažasis Baltijos užsienis, jaukūs rūsiai ir pusrūsiai, viskas kaip iš pasakos apie riterius, princeses, Snieguolę ir septynis nykštukus. Medininkai, kaip ir beveik užmiršti Senasis rūsys ir Bočiai, laikė mūsų sostinės viduramžių kičo frontą. Nieko tame, žinoma, blogo – tik reikėdavo saugoti galvas, kad neatitrankytum į žemas lubas ir tuos pačius skliautus.
Gražią vasaros dieną visi, be abejo, sėdi didelėje restorano lauko terasoje – puošnios sienos, daug oro ir galima rūkyti (na, šiaip jau rūkyti nereikėtų, nes kenkia sveikatai, bet ką tu žmonėms padarysi; nepaisant visų draudimų ir raginimų, pasidairius aplinkui, tikrai daugiau norinčių sukūrenti cigaretę prie alaus stiklo, negu galėtum pagalvoti). Ir visi, kaip jau sakiau, užsieniečiai, turbūt ėję prie Aušros Vartų arba grįžtantys iš ten.
Kuo vaišinsite, mielas restorane? Meniu didelis – ir, deja, absoliučiai neįsimenantis. Taip, yra pažymėti „Medininkų firminiai lietuviški patiekalai“, tačiau norime savęs klausti, kas yra „firminis“? Kad kitur tokio negausi? Tikrai? Kiaulienos sprandinės kepsnys ir vištienos kepsnys Jūratė yra žinomi ir daugelio mėgstami, bet jie ne labiau unikalūs, nei gruzdinti vištienos gabalėliai su saldžiarūgščiu padažu, patiekiami bet kuriame kinų restorane. Kaip ir silkės file. Kaip ir kepta duona su karštu sūrio padažu – abu pastarieji irgi prie „firminių“.
Pats restoranas nelinkęs kuklintis. Štai ką skaitome: „Daugelis apsilankiusiųjų teigia, kad Medininkai – kone geriausias restoranas Vilniaus centre. (…) Restoranas Medininkai siūlo paragauti įvairių europietiškų patiekalų bei ypatingų lietuviškos virtuvės šedevrų. Puiki restorano virtuvė ir aukštos klasės aptarnavimas neabejotinai paliks Jums malonių įspūdžių. Ne veltui restoranas Medininkai vadinamas vienu geriausių restoranų Vilniaus senamiestyje!“
Štai kaip, net šedevrų. Opapa. Vadinamas vienu geriausių? Neteko girdėti, bet jeigu jau taip sakote, ką gali žinoti. Būna ir netikėtumų, gali ir patyręs kritikas kažko nežinoti. Ir sena višta subinę įsidilgina.
Paragausime paprastų patiekalų: iš jų labai gerai matyti, kaip surėdyta maisto gamyba.
Šaltibarščiai buvo pernelyg vandeningi, ir bulvių apkepimas mums pasirodė nelabai.Šaltibarščiai su bulvėmis (8 Lt) – esu sakęs, kad šaltibarščius sunku sugadinti. Tai paprastas patiekalas. Žinoma, paprastas, jei vis dėl to ne su vandeniu gamini, o su pienu. Žinau, kad ne jie pirmi, ne jie paskutiniai, ruošiantys šį rožinį mūsų virtuvės pasididžiavimą skystuoju būdu, ir galbūt ir tokio recepto esama, bet tai nėra geriausias variantas. Apkeptos bulvės yra riebokos. Ne, ne riebokos. Riebios. Nepatinka.
Cezario salotoms nebuvo pagailėta sūrio. Geriau būtų buvę pagailėta.Cezario salotos (19 Lt) – taip, kaina nėra didelė, bet ir patiekalas nekelia ypatingo susižavėjimo. Žinote pagrindinę lietuvišką taisyklę? „Negailėk sūrio.“ Čia ir nepagailėta, pridrožta taip, kad atsimintum. Vištiena – kieta ir net ir sukramtyta jaučiasi gerklėje dar ilgai. Pagyrimas už tai, kad, paprašius padažą atnešti atskirai, jie taip ir padarė – antraip šis sveikas ir lengvas patiekalas, užklotas sūrio pusnim (vargu, ar Parmigiano, greičiau koks nors paprastesnis kietasis), būtų paskendęs dar ir antroje riebalų atakoje.
Žiū, kas čia meniu „Jūros karšio filė (Kremliaus kulinarijos taurė `06)“ – 61 Lt. Džiugu, kad prieškriziniais laikais – tiksliau, prieš septynerius metus – laimėjote su tuo patiekalu. Kremliaus kulinarijos taurė man nėra gerai žinoma, bet gal čia spragos mano žiniose. Mano nuopelnus irgi ne visi tinkamai įvertina. Esu laimėjęs Vilijampolės Tarptautinę Pramoginių Šokių Taurę. Bet vis dėl to šį kartą pasirinkime kitą žuvies patiekalą.
Žuvis su krevetėmis ir moliūgų tyre.Karališkojo ešerio filė suktinukai su tigrinėmis krevetėmis (39 Lt) turėjo vieną krevetę, bet čia, man regis, taip ir sumanyta. Bulvių ir morkų tyrė (meniu parašyta – muslinas) buvo švelni ir saldi, pats ešerys – gana stangrus (geriau, nei per stipriai termiškai apdorotas – čia tai tikrai). Adekvatus patiekalas? Taip. Nepamirštamas šedevras? Deja, ne, iki to labai toli.
Dviese sumokėjome 77 litus ir arbatpinigius.
Restoranas gauna dvi žąsis iš penkių. Taip, jis puikioje sostinės vietoje. Taip, vasarą turistai ten sėdėjo ir sėdės, kol jų su lazda neišvarysi. Taip, dideliame meniu galima rasti visą lietuviškos XX amžiaus antrosios pusės virtuvės atspindį – tos pasikartojančios, nei blogos nei geros, ir iki skausmo nuspėjamos, kaip pageidavimų koncertas televizijoje, virtuvės.
Matyt, toks jau likimas, turint puikias patalpas prie pagrindinio turistinio tako.
Medininkai, Aušros Vartų g. 8, Vilnius. Tel. +370 600 86491. Tinklalapis.
Nuo pirmadienio iki penktadienio: 07:00 – 10:00 ir nuo vidurdienio iki 23:00, savaitgaliais 08:00 – 11:00 ir nuo vidurdienio iki 23:00