Yra tokių vietų, kurių reputacija – didžiulė, nors ir sukurta per gana trumpą laiką. Apie karališką kibininę esu kalbėjęs daug kartų, pasakodamas susitikimuose su skaitytojais, kuo Lietuva yra geresnė už Didžiąją Britaniją. Tokį klausimą man labai dažnai užduodavo. Lietuvoje yra ambicijos ir amerikietiškas noras padaryti kažką didžiausio, geriausio, įspūdingiausio, nepralenkiamo. Britanijoje visas svajones visada sutramdo buhalteriai, kurie nenori, kad būtų investuojama į svajones – ten reikia tik minimalių pastangų ir maksimalaus rezultato.
Ir būtent todėl Anglijoje visi gyvena mažuose namukuose su perpučiamais kiaurai langais ir daugumas važinėja mažomis mašinytėmis, kurios vežioja nuo taško „A“ į tašką „B“, o lietuviai vis dar nori nustebinti pasaulį.
Mes turim prekybos centrą Kaune, kur akvariume plaukioja rykliai. Druskininkuose yra sniego kalnas po stogu – kai tokį pastatė Dubajuje, ten tai buvo laikoma pasaulio stebuklu. O prie kelio iš Vilniaus į Kauną yra Karališka senoji kibininė, kuri yra didžiausia pasaulio kibininė (ar jūs žinote didesnę kibininę kur nors, bet kuriame pasaulio žemyne?)
Restorane gausu puošmenų. Tikrai gausu.Aš esu tikras, kad kai savininkas sumanė šią įstaigą (prieš tai stovėjusi buvo sudegusi 2010 metais, vagonėlį pastatė ir kibinais vėl pradėjo prekiauti jau po kelių dienų, o ta, kurią matote dabar, yra naujai atstatyta), jis norėjo, kad ji būtų nepralenkta ir nepralenkiama. Kad visus verstų iš koto. Brėžiniai ir sumanymai turbūt atrodė kaip pasakų dvarai, kurie įsikūrė prie Persų įlankos Dubajuje. Čia lietuviškas Arabų pasakos variantas.
Kibininė yra 23 km. nuo Vilniaus, tik nelabai patogioje greitkelio pusėje (važiuoti į ją patogiau, vykstant iš Kauno, nors daugiau svečių, žinoma, čia atvyks iš sostinės pusės). Įėjus pro duris, supranti, kad kalbos apie ambicijas nėra tušti žodžiai. Restorano erdvės panašesnės į oro uostą ar parodų centrą.
Kibininės šeimininkai sako, kad čia vienu metu galima sutalpinti iki tūkstančio svečių. Ar aš norėčiau čia būti, kai čia valgo kartu tūkstantis svečių, tikrai nežinau (bent jau nenorėčiau matyti eilių prie tualetų ir įsivaizduoti, kaip atrodo šio restorano stovėjimo aikštelė su trimis šimtais automobilių).
Interjere yra ir be galo keistų dalykų, kaip šis vyriškas skaistybės diržas. Kūrėjų fantazija, suprantama, siautėjo.Vidaus apdaila yra kitas dalykas. Daugelis turbūt pasakys, kad tai yra ne jų skoniui. Kiti pasakys pikčiau – kad viskas atrodo, kaip neįsivaizduojamas sprogimas dažų, audinių ir suvenyrų fabrike. Tai panašu į Kalėdų Senelio sandėlį, kur surinktos visos paprasto skonio puošmenos ir svajonės apie bajorišką prabangą. Sietynai, paveikslai, skulptūros, raižiniai, freskos, fontanai, žvakidės, mezginiai, mozaikos, kalvių darbai, pliušas – sovietiniais laikais dešimt kolūkių nebūtų sugebėję užsakyti tiek visų „Dailės“ kombinato meistrų. Tai lyg spalvinimo knygelė apie princeses ir slibinus, išpūsta į trimatį vaizdą ir pripumpuota steroidų.
Pagalvojus, tai stiliumi šiek tiek primena Valdovų rūmus (nenuostabu, turint galvoje jų pagrindinio įkvėpėjo skonį), tik kad kibininę statė ne už mokesčių mokėtojų pinigus.
Viduje vietos labai daug.Valgiaraštis didelis ir nuspėjamas – nuo silkės užkandžiams, iki Kijevo kotletų, koldūnų ir cepelinų, kepsnių ant grotelių ir visko, ką turi standartinis Lietuvos restoranas. Bet kibininė mano kartos žmonėms – tai visada kibinai, ir dažniausiai tik jie. Dar nuo tų laikų, kai 1979 metais Trakuose atsidarė „Senoji kibininė“, nedideliame namelyje (ta vieta per tris dešimtmečius nelabai ir pasikeitė, bet tai jau atskira istorija).
Kibinai ne tokie, kaip aš prisimenu iš vaikystės, bet galbūt čia mane apgauna atmintis.Užsisakome po kibiną su aviena (7 Lt), jautiena, kiauliena, vištiena, ir daržovėmis ir grybais (4 Lt). Sovietų laikais kibinų su aviena senojoje užeigoje nebūdavo, iš pradžių jie būdavo visi sulietuvinti, su kiauliena, bet dabar čia padaro visokius – yra net, apsaugok Viešpatie, kibinai su šokoladu ir lazdyno riešutais. Gal kitą kartą.
Kibinai mums pasirodė vidutiniški, kiek sausoki – mano vaikystėje ir jaunystėje jie būdavo baisiai sultingi, reikėdavo labai atsargiai kąsti, kad neištrykštų karštos sultys ir tešla buvo kažkokia elastingesnė, o čia dabar jie tik vidutiniški, vos ne trapūs. Aplink dešimtys lankytojų, daugiausiai – turistai iš šalių į rytus nuo Lietuvos, ir visi atrodo patenkinti. Galbūt pribloškiama aplinka kažkaip atitraukia mintis nuo patiekalų paprastumo.
Sultinio puodelis buvo geras. Už tokią kainą (3 Lt), net per geras.Paimame vištienos sultinio (3 Lt) – čia jokių priekaištų, ir labai pigu. Aišku, gal kas nors pasakys, kad tas sultinys ir šiaip neturėtų būti nebrangus, savikaina nedidelė – bet ant stalo, induose, su įrankiais ir trys litai! Jei aš skaičiuočiau, tai atnešti šalto vandens stiklinę turbūt turėtų kainuoti daugiau.
Atslenkantį pavasarį atšvenčiame šaltibarščiais (5,90 Lt), ir nei jie, nei bulvės mūsų nenuvilia. Šaltibarščiai švelnūs, kreminiai ir gaivūs.
Šie paprasti pietūs labai nepaprastoje aplinkoje dviems žmonėms kainavo 53,90 Lt ir arbatpinigius. Trys žąsys iš penkių: maistas nėra fantastiškas, išskirtinis ir net įsimenamas, bet reikia pagerbti ir įvertinti ambiciją ir užmojį. Net jei ir ne kiekvieno skoniui, net jei ir daugelis paliks restoraną gūžčiodami pečiais ir stebėdamiesi, tačiau nors vieną kartą pamatyti verta.
Karališka senoji kibininė, Sausių kaimas, Trakų rajonas. Tel. +370 659 08454. Tinklalapis. Facebook profilis.
Nuo sekmadienio iki ketvirtadienio – nuo 10:00 iki 22:00 val., penktadieniais ir šeštadieniais nuo 10:00 iki vidurnakčio. Kibin Drive, kibinai išsinešimui, kasdien nuo 07:00 iki vidurnakčio.